Penktadienis. Šlapdriba. Neužsifiksuojanti, važinėjanti ir užknisanti kėdė ant ratukų.
Laisvadienis. Neįtikėtinai gražus spektaklis vakar.
Drebulys. Jautiesi kaip muilo burbulas, kuris dreba, nes tuoj susprogs. Ir virpa, ir virpa, nes bijo naujo etapo, bijo – „kas dabar bus?“.
Drebulys. Atrodo užtektų menko prisilietimo – plunksnelės, ar pernykščio nutriušusio lapelio – ir suduši į milijardus dalelių. Bet išgyvensi. Dar ne tą esi išgyvenus. Eisi toliau, rinkdama tas dalelytes ir vėl lipdysi save po trupinėlį. Klijuosi kuo papuola, nes tinkamų klijų neturi ir nė nežinai, iš kur jų gauti. Lipdysi atsitiktines daleles vieną prie kitos ir nesuprasi, kodėl viskas neveikia taip, kaip turi veikti. Kažkas ne taip. Kodėl jausmas, lyg mautumeis kelnes per galvą?
Šiurpuliukai. Vėl išjudinantys visas daleles kūne. Vėl atgaivinantys gyvybės jausmą. Vėl gyveni! O gal tiesiog reiktų pagaliau kojines apsimauti, nes čia ne jokie „žadinantys gyvenimą šiurpuliukai“, o paprasčiausiai tave krečia šaltis, nes kambaryje ir yra šalta?
Suprasti gyvenimą. Gal kas nors turit tokį gyvenimo vadovą? Gal rasiu tokį knygų mugėje? Gal atsakymą rasiu eiliniam motyvaciniam straipsny medium.com? O gal įsijungus TEDx kalbą youtubėj mano gyvenimas apsivers aukštyn kojom ir aš pradėsiu gyventi kaip reikia? Įgausiu 9 naujus sėkmingo žmogaus įpročius, nebijosiu klysti, su visam išsikraustysiu iš savo komforto zonos. Nebepeiksiu, ko nekenčiu ir garsinsiu ką myliu. Nustosiu atidėlioti ir pasieksiu produktyvumo maksimumą. Susirasiu svajonių darbą, gal tiksliau – susikursiu jį, dirbsiu ir keliausiu, tada būsiu laiminga! Nes būsiu pasiekusi „laimingo žmogaus“ kriterijus. Svajonių gyvenimas. O kai feisbuke rašysiu įrašą, niekada nepamiršiu „feeling happy“ emocijos ir instagram’e dėsiu #lovemylife. Nes gi taip suprantame gyvenimą. Nes gi taip gyvename gyvenimą. Nes kas gi rodo, kaip jiems šiandien liūdna? Jei ir rodo – kodėl? Tau ką, depresiją, haha? Tu rimtesnių problemų neturi? Ar tau kas numirė? Ar nepagydoma liga susirgai? Nežinai, ką reiškia turėti bėdų, rimtų bėdų? Tu tik dėmesio trokšti. Paguodos. Geriau užsiimtum kuo nors, neieškojus šiknoj sliekų. O! Tai dabar tu sportuot pradėjai? Ir į koncertus vaikštai?! Kažin, iš kur tu čia taip gerai gyvent pradėjai? Kiti net negali ledų per šventes nusipirkti, o ji matai kiekvieną savaitgalį į kiną vaikšto.
Tai kur kame ta tikroji laimė ir laisvė?
Kokia tikroji norma gyveninti? Teisingos normos?
Tada atsibundi iš tų nesąmonių, iš tų iliuzijų, svajonių ir pirmojo pasaulio problemų. Tave pasiveja gyvenimo nežinomybė, žiaurumas, realybė. Ir kaip gi, kas daugiau pažadins…
Šiurpuliukai.
Ir vėl drebi. Ir vėl ieškai atsakymų. Ir vėl klausai iki skausmo genialių patarimų, pamokymų, kurie tau nė velnio netinka. Nes turi surasti savo atsakymus į savo klausimus.
Agnė.
