Rinkimai man yra šventė. Tikrai, kiek tik save pamenu, tai tokia laimė būdavo eiti su tėvais kartu balsuoti ir dar įmesti biuletenį į balsadėžę! O ir šiaip, visada buvau susidomėjusi politika, ne per daug giliai, bet maždaug tiek, kad galėdavau atskirti Paulauską nuo Pakso.
Laukiau ir pirmųjų rinkimų, dar mokykloj, kai rinkom europarlamentarus bei prezidentą. Ir paplojo man tada, visai faina. Dalyvauju visuose rinkimuose, nė vienų nepraleidžiu, išskyrus, be abejo, referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Pamenu, tą dieną smagiai namuose prabuvau.
Tai kaip ir supratot, balsavau ir šiuose Seimo rinkimuose. Balsavau iš anksto, Vilniaus miesto savivaldybėje ir narsiai atstovėjau milžinišką eilę prie balsadėžių (kažkur nugirdau, kad taip žmonės tik prie Lidl laukė). Viskas vyko tvarkingai, komisijos narė viską paaiškino, kur kuriuos popieriukus ir vokelius dėti (ne daktarui į kišenę, ne ne… (Okey, medinis čia)). Visa tokia pilietiška, įmetus voką į balsadėžę, įkėlus visas reikalingus įrašus ir nuotraukas į feisbukus ir instagramus, ėjau ramiai laukti sekmadienio vakaro. Iš tiesų laukėm visi iki nakties, kol Jakilaitis prisiskambins Zenonui ir užsirašinės rezultatus ranka. Ko ne Eurovizija?
Pirmadienį, kai jau 80% balsų buvo suskaičiuota, apsilankiau www.vrk.lt norėdama pažiūrėti, kaip balsavo mano kaimas. Atsidariau ir net pasimečiau – partija, už kurią aš balsavau, turi lygiai 0 balsų. Tris kartus perkroviau puslapį, patikrinau, ar tikrai ta apylinkė ir ar tikrai ta partija. Šešiolika kartų prasukau filmuką mintyse, kaip kryžiukus dėliojau ir reitingavau, kur tuos vokelius sukaišiojau. Atrodė viską tvarkingai dariau. Šakės, galvoju, dingo balsas. Kažkas nufyrino mano balsą. Ir subliuško mano iliuzijos apie europietišką ir demokratišką Lietuvą, kai taip tiesiog dingsta balsai. Galbūt aš ne viena tokia ir tai vyksta dideliu mastu?! Gal iš tikrųjų Darbo partija turėjo patekti į seimą, bet kažkas įvykdė pučą?! Gerai, gerai, nebalsavau aš už DP, juokauju.
Nežinojau į ką kreiptis tokiu atveju – ar čia skambint į komisiją, ar pačiam Zenonui, kaip kad Jakilaitis darė, ar rašyti į DELFI pilietį. O rašiau kam išmaniau – dviems politologams ir dar vienai iš mano išreitinguotų politikių. Aišku, super logika, rašyt tokiems asmenims, ar ne? 😀 Bet visgi, 66,66% žmonių, su kuriais susisiekiau man atrašė. Vienas iš jų patarė parašyti organizacijai „Baltosios pirštinės„. Čia jau panašiau į logiką. Nors ir vidury nakties, bet jie man atrašė, jog prapuolęs balsas – grubi klaida arba nesąžiningas balsų klastojimas ir pasiūlė rašyti skundą į pačią VRK. Ir vėl tą pačią maldelę surašiau, tik šį kartą jau VRK.
Teisybė yra!
Šiandien gavau atsakymą iš savo apygardos komisijos ir priimtą sprendimą dėl gauto skundo. Komisija, perskaičiavus balsus, pastebėjo, kad vienas galiojantis biuletenis per klaidą buvo pridėtas prie partijos „Tvarka ir Teisingumas“ sąrašo, nors pačiame biuletenyje buvo pažymėta kita partija. BAM. Atsižvelgus į paaiškėjusias aplinkybes, iš TT buvo išimtas vienas balsas ir pridėtas prie teisingos partijos. BAM. BAM.
Teisybės ieškotoja, Žana d’Ark, Don Kichotė, ar gaišinanti komisiją nedėkingoji? Vadinti galima kaip tik nori, bet tvarka ir teisybė turi būti. Be abejo, komisija irgi klysta, tai yra žmogiška ir visiškai suprantama, ir aš pati neskubu teisti. Tačiau ne tuomet, kai pajauti, kad ta klaida paliečia tave. Ir čia kiekvienas balsas svarbus.
Nepamirškit balsuoti ir šį sekmadienį, antrajame ture, nes kiekvienas mūsų balsas svarbus, lemsiantis mūsų visų gyvenimus ateinančius ketverius metus. Jei aš radau, už ką balsuoti, tai manau, kad tikrai rasit ir Jūs. 🙂
#ManNeDzin
#BalsuokAtsakingai
