Tag Archives: p!nk fans

Rad

Praėjo savaitė po mano didžiausio gyvenime nuotykio. Jau galima sakyti, jog emocijos nuslūgo, kad Agnė apsiramino ir nebepsichuoja, dėl to, kas įvyko praėjusį trečiadienį. O vat ir ne. Nė velnio.

Tie kas nežino, tai buvau biški ten Vengrijoj, žinot, kaip ten būna. Ne, nežinot, todėl skaitykit.

Perspėju, jog šitas tekstas bus LABAI ilgas ir šitame tekste bus daug cypavimų ir klykavimų. Kad skaitymas būtų interaktyvesnis, paprašysiu jūsų kas kartą pamatę kursyvą, paryškintą ar pabrauktą tekstą, mintyse (ar garsiai, kaip jums jau išeina) skaityti emocingai, su nuostaba, susižavėjimu. O jei bus viskas viename, tuomet emocijos turi trykštis taip panašiai, kaip 13-metės reaguoja pamačios Justin Bieber. Tokiu būdu galėsite maksimaliai pajusti mano pasakojimą bei išgyvenimus, tarsi aš viską pasakočiau jums į veidą.

VAŽIOOOJAM!

(čia parepetavom, kaip sekėsi?)

Pradėkim nuo to, kaip Agniuks sumąstė išsitrenkti į Vengriją. Viskas prasidėjo 2013 vasario 10 d., kai aš atradau tokią dainininkę, šitą, kaip ji ten… Geltona? Ne, ji buvo vaikystėje, ir ji jau baigus karjerą. P!nk? Va, šita, teisingai. Tai aš ja ten labai susižavėjau, pradėjau klausytis jos dainų, skaityti apie ją, domėtis, kas jinai tokia. Iš esmės, turbūt galėčiau parašyti abitūros rašinį apie tai, kas yra P!nk, kaip ji įkvėpė mane, pakeitė mano mąstymą, pasaulėžiūrą ir kaip kasdien man padeda būti geresne nei buvau vakar. O jau kiek draugų, pačių geriausių, susiradau vedama *miailės* jai!

Manau, kad jei kas nors, kas pažįsta mane daugiau nei 5 metus, palygintų kaip buvo tada ir dabar, suprastų apie ką kalbu.

Taigi, baisiai įsimylėjau šitą dainininkę, lietuvių kilmės, beje, visiems neužsičiaupdama kalbėjau, kokia ji gera, kokie jos šou, koncertai, kad ji yra nepakankamai įvertinta ir kaip aš noriu į jos koncertą. Tada paskutinius porą metų šiek tiek nusiraminau, nusiramino ir pati P!nk. Tik čia labiau tyla prieš audrą, nes paaiškėjo, kad ji naują žmogų pagamino, per pačias Kalėdas! O vasario gale ir pusę pavasario vienas po kito buvo paskelbti koncertai ir festivaliai, kuriuose ji gros. Keletas Šiaurės Amerikoje ir keli Europoj – UK, Vokietija, Vengrija. Du atskiri koncertai Vokietijoje iššluoti. Aš visus mėnesius save raminau, sakiau „palauk, jei jau dabar koncertuoja, tai greitai bus ir turas didelis, po visas šalis, gal į Lietuvą atvažiuos (:DDDDDDD), sulauksi, festivaliai ne tas pats kaip atskiras koncertas“. Nusiraminau, laukiu, džiūgauju ir nervinuos matydama video iš JAV ir Kanados koncertų. Tada parašau draugei:
Kaip ten sakoma? „Get The Party Started“! Gyvenime nesu jokios kelionės planavus, nesu keliavus viena pati, nesu pati rezervavus viešbučio, pirmą kartą apskritai taip toli užsikepiau vykt be jokios priežiūros. Internetas visagalis, fanų bendruomenė pas mus yra galinga ir rūpestinga, todėl parašiau fanams iš Vengrijos, sakau „Labas, kur man Budapešte gyvent?“ Užsirezervavau (kas irgi nėra niekad keliavęs, tai tikrai naudokitės booking.com, rekomenduoju. Arba AirBnB) kambarį, nusipirkau bilietus į festą. Gyva? Gyva. Tai tada pradėk rūpintis, kaip nuvažiuoti.

Kelionė biudžetinė, svarbu iki festo nusigauti, tai važiavom autobusais. Aš tiesiog paminėsiu – tiesiai iki Budapešto yra 910km, automobiliu/autobusu – 1360km. Iš viso gavosi šiek tiek daugiau nei 20 val. autobuse. Į vieną pusę. Su persėdimu Varšuvoje. Prabėgus savaitei, galiu pasakyti, kad yra smagesnių, trumpesnių ir patogesnių būdų keliauti. O bet tačiau, kelionė atsiėjo viso labo €60.

Dienos bėgo. Orų progrozės rodė, jog bus labai karšta. Agnė, iš to streso ir nerimo persipynusiu su nenumaldomu laukimu, pradėjo countdown’ą (=atgalinį skaičiavimą):

Šiaip nežinau, atrodo sveikas vaikas buvau, lyg ir ant galvos nekritau vaikystėje, bet aš ANT TIEK nesveika esu. 🙂

Atėjo diena išvykti į Didįjį Nuotykį. Nepramiegojau, tvarkingai nusigabenau į stotį, sėdau į autobusą, iš Kauno sėkmingai susirankiojau draugę ir važiavom. Ilgai. Varšuvoj sėkmingai su taksi nusigabenom į Polski Bus autobusų stotį, sulaukėm autobuso su dirbtinės odos salonu, kuris, tarp kitko, siaubingai nepatogus ilgoms kelionėms, nes slysta pagalvė, o oda skaudžiai prilimpa prie sėdynės.

Rugpjūčio 7 d. 5:50 ryto išlipam į lietaus maudomą Budapeštą. Tai kur tie tropikai, ką?! Aha, dar palauk… Šokam į metro (pirmą kartą irgi šitu transportu naudojausi), pasiekiam savo apartamentus, kambarys aišku tokiu metu dar nesutvarkytas, bet paliekam daiktus ir einam maudytis lietuje. Nuvykstam į Inner City, ir varom pusryčiauti į… McDonnald’s!

Trumpai apie patį Budapeštą

Labai labai labai įspūdinga architektūra, patogus susisiekimas viešuoju transportu, bet reiktų vengti taksi, nes ten jie gan brangūs. Aišku, esminis klausimas visiems – taip, dalykai šiek tiek pigesni nei Lietuvoj. Bet duona brangesnė. O McDonnald’s restoranuose yra gaiviųjų gėrimų savitarna, todėl žmonės tiesiog užeina į restoraną, iš kuprinės išsitraukia tuščią gėrimo puodelį, prisipila kolos ir išeina savo reikalais.

Na, Budapešte per pirmadienį ir antradienį aplankom gamtos istorijos muziejų, zoologijos sodą, katras yra seniausias Europoj, nuvarom į Buda pilį. O čia priartėjam prie esminių reikalų.

Trumpa istorija: kelios savaitės prieš kelionę susipažinau su P!nk fanu iš Prancūzijos. Vaikinukas super kreizi, siūlo man budėti prie viešbučio, kuriame gyvens mūsų dievaitė, paskui nakvoti prie įėjimo į festivalį, kad patektume į pirmą eilę. Sakiau, soriukas, bet gal ne, miegot nemiegosiu, bet atvyksiu anksčiau. Dėl viešbučio mano nuomonė tokia – ir muzikantai, kad ir kokie mums įtakingi būtų, kad ir kaip būtų mums pakeitę ir išaugoję gyvenimus, bet jie vistiek yra žmonės, be viešojo gyvenimo turintys ir savo privačius gyvenimus. Arba kaip aš sakau – yra P!nk dainininkė ir yra Alecia Moore.

Taigi, prancūzas sako, kad pakeliui iš Buda pilies užsuktume pasisveikinti, nes visai šalia juk! Okey, užsukom, pasisveikinom, paplepėjom, po pusvalandžio išvykom, palikę jį, 13 Porsche ir dar keletą fanų lūkuriuoti prie viešbučio. Grįžus į kambarį pavakarieniaujam iš turgelio ir parduotuvės parsineštu maistu. Besiruošiant eiti miegoti, P!nk, ta vienintelė, pradeda trumpą klausimų/atsakymų ir tiesiog atsakinėjimų į fanų žinutes Twitter’y sesiją. Aš jums pasakysiu tokį dalyką – kad ir koks racionalus stengiesi būti šiam gyvenime, bet tu nori, kad tavo dievaitė/-is tave pastebėtų ir su tavimi pasisveikintų. Aš jokia išimtis – griebiu telefoną ir pradedu „LABAS IŠ LIETUVOS“, „Iki pasimatymo rytoj, aš būsiu Sziget“, keletą klausimų, komentarų į jos tweetus ir tada nutinka TAI:

ASDFGHJK@#*(*)(%(&AHSD*@CVBN$%^&1!SSFE  

IR NEMAŽIAU. Aš aišku ir keikiausi, ir griuvau, ir šokinėjau, ir tada verkiau, juokiausi, keikiausi. Draugė mane išvadino psiche. Taip ir gyvenam.

Iš tikrųjų džiaugiuosi, jog atsakyta būtent į šitą tweet’ą, kuriam sakau, jog mums visiems reikia meilės, o ne tą „LABAS IŠ LIETUVOS“. Žinant, kokie dalykai vyksta visam pasaulyje, ar tai būtų terorų aktai, ar ultranacionalistų protestai JAV, prieš tą neapykantą laimėti gali tik truputis daugiau meilės, supratingumo ir geranoriškumo kitiems bei sau patiems. Am I right?

Ar jūs dar čia?

Aišku, po tokių įspūdžių nei normaliai užmigti negaliu, nei ilgai miegot. Prabudau anksti, lauke temperatūra jau buvo užkilus turbūt iki +30. Randu praleistą skambutį iš anksčiau minėto prancūzo, prašo manęs nupirkti 7 rožines rožes. Priminsiu, kad Budapešte aš pirmą kartą. Iškeliaujam ieškoti rožių per tą pragarišką orą. Buvo karšta ir baisu, bet suradom gėlių kioskelį, nusipirkom rožių, grįžom į hostelį, susitikom su vengrų fanu ir iškeliavom į festą. Sziget feste buvo karšta, atvykom 12 val., ir už tai, kad nupirkau gėlių, puikusis prancūzas palaikė mums vietą šalia jo, prie pat scenos. Tada ilgai ir nuobodžiai kepėm saulėje, kepėm pavėsyje, kepėm iš vidaus. Telefonas rodė, jog yra +37 laipsniai Celsijaus. Dar pridėkim kaitinančią saulę. Smagumėlis! Apie 20 val. nukrito iki kokių +30.

Ir pagaliau išmušė 21:30, tiksliau 21:40, ir Agnė neteko proto, nes tiesiai prieš nosį iškilo P!nk.

Iš tiesų pavyko kai ką nufilmuoti, kai ką nufotografuoti, pavyko išeiti iš proto. Aš nežinau ar verta tūkstantinį kartą sakyti, kokia ji yra nuostabi, kokį šou ji padaro, su visais tai Cirque Du Soleil dalykais (haters gonna hate, kurie sakys, kad ji tik skraido ir nieko naujo nesugalvoja. Nes šiaip tai kažkaip niekas priekaištų nė vienam muzikantui nesako „jis ir vėl šoka“, „jis ir vėl gitara groja ant scenos“, duh), o jos vokaliniai sugebėjimai yra AH-MEI-ZING, įsijunkit bet kokį jos gyvą pasirodymą ir įsitikinkit. Apdovanokit save po sunkios darbo savaitės!

Bet dar ne viskas.

Pamenat gėles? 

Aš tik paminėsiu tą dalyką, kad aš jas laikiau. Ne, ji jų nepasiėmė, apsauga jas paėmė iš prancūzo ir perdavė jai. Bet ji pažadėjo prancūzui padėkot.

Ir aš dar geriausio dalyko nepasakiau. Klausykit. Mes stovėjom prie podiumo pabaigos, ten, kur ji susėda su gitaristu Justin Derrico ir visuomet dainuoja savo akustinius gabalus – Who Knew, F**kin’ Perfect bei koverius – Me & Bobby McGee, Babe I’m Gonna Leave You.

Padainuoja Who Knew – visi paverkiam. Padainuoja F**kin’ Perfect – visi verkiam ir jaučiamės tobuli. Tada sako, kad ji labai myli muziką, todėl dabar dainuos porą koverių. Lyg ir žada kažkur eiti, susimėto, bet sako, viskas ok, apsigalvojau, ir prašo Derrico groti. Pasigirsta Janis Joplin – Me & Bobby McGee akordai. Ir staiga mano ir Alecia Beth Moore Hart žvilgsniai susitinka. Ji žiūri į mane, sako ir iškelia nykštį į viršų, o tada atsuka į save:

„Lithuania?! Rad!!! That’s partly me!“

I shit you not. (atsiprašau už žodyną) Tai tikrai įvyko. Ne, ji neperskaitė to iš mano akių:

Okey, pasikalbam. Kas žino mane, esu patriotė. Myliu Lietuvą, noriu, kad ji klestėtų ir t.t. ir pan. Tai, kad P!nk turi lietuviško kraujo yra tik dar didesnis pliusas jai, kodėl aš ją myliu ir dievinu. Tik kartą esu girdėjusi iš jos pačios sakant, jog ji turi lietuviškų šaknų, na ir be abejo, prieš dešimtmetį lrytas.lt iš jos imtas interviu. Mano vienas iš tikslų buvo parodyti, kad ji turi fanų iš Lietuvos. Ir kad yra kas čia ją belekaip myli. Ir dėl to Agnė turi įkūrusi Pink Lithuania fanų klubą feisbuke, kur yra 161 gerbėjas, iš kurių aktyvūs yra gal 10. Bet ir dešimt jau yra būrys. (pss, plyz, palaikinkit mano puslapį, pasidalinkit su draugais ir būkim aktyvūs, palaikykim lietuvius užsieny, ačiūvisogero).

Bet jūs aišku nenorit tikėti, kad taip iš tikrųjų įvyko, ane? Nieko, I got you, fam, visus įrodymus galiu duot, iš kelių kampų, o jei reikia tai ir liudininkus pristatysiu. Iš tikrųjų esu labai dėkinga fanei iš Vengrijos, Ingrid, kuri stovėjo kiek tolėliau nuo manęs ir įrašė visą mano džiaugsmą, bei atsiuntė man!

Va, žiūrėkit per kur patinka, Google Drive ar Dropbox. Dabar dar nenusprendžiau, ar šitą frazę išsitatuiruoti, ar pasidaryti kaip SMS toną. Laikui bėgant išsiaiškinsiu su savimi.

O jūs manėt, kad jau viskas? NOPE

Pamenat gėles? O prancūzą? Ir P!nk pažadą?

P!nk gėles gavo, prancūzas laukia, o P!nk savo pažadus tęsia. Įpusėjus Led Zeppelin – Babe, I’m Gonna Leave You dainai, P!nk pašoka nuo kėdės ir pasuka link laiptų, jais nusileidžia ir žingniuoja mūsų link. Taip, Justin žvėriškai grojant gitara, ji eina link mūsų ir duoda visiems highfive. Sustoja prie prancūzo, kuris gi prie manęs stovi ir jam pasirašo marškinėlius. Va taip va. Ar aš highfive gavau? Ne, bet ji juk prie pat manęs sustojo, ir aš grybštelėjai jai ranką. O ką jūs nuveikėt tą trečiadienio vakarą? Nes aš tai P!nk paliečiau. 🙂 🙂 🙂 🙂 🙂 🙂

Žinau žinau, argi nėra lame fotkinti, kai šalia toks žmogus eina?! Ne, nė kiek.

Dabar jau beveik viskas. Ne, P!nk man nepaskambino, neatsiuntė laiško ar dar kažko, reikia kažką gi pasilikti kitiems šou, ar ne? 😀

Iš tikrųjų vos tik pasibaigė šou ir mes visi pajudėjom išėjimo link, aš skubėjau viską raportuoti savo draugei, ir lygiai tokiai pačiai kreizy fanei, iš Italijos, kas įvyko. Viena iš tų nedaugelio, kuri suprastų, kokios savijautos aš tada buvau. <3 O ji man sako „NEREALU AAFGHJDASF KOKIA DIENA!! O dar albumas!!“ Pala pala, sakau „Koks albumas?!!!“ O gi „Beautiful Trauma“, apie kurį pranešė praėjus vos kelioms minutėms po šou. Tada aš nuėjau į atributikos kioskelį ir nusipirkau P!nk vasaros turo marškinėlius. Ir visą likusį vakarą aš buvau be jokių emocijų, buvau kosTmose, buvau kitoj galaktikoj ir tik kitą rytą tyliai paverkiau į pagalvę.

Svajonės išsipildymas geriausiu įmanomu būdu. Atsakymas į tweet’ą, pirma eilė, „Rad!“, ir tai, kad ji praėjo pro šalį. 90% Jūsų toks mano svaigimas atrodo nesuvokiamas, bet tame ir smagumas, nes mes visi skirtingi!

Vis dar galiu tą patį kartoti – P!nk yra geriausia, kas galėjo nutikti man, mums visiems, pop muzikai, pasauliui. Talentas, dainos, kurios yra rašytos jos pačios, neįtikėtini koncertai, kuriuose norisi apsilankyti dar ir dar, vokaliniai gebėjimai, o prie viso to dar ir žiauriai gerą humoro jausmą turinti motera, turinti lietuviškų šaknų. Manau, kad ji verta daug daugiau meilės ir pagarbos, nei gauna dabar. NES MUMS VISIEMS REIKIA ŠIEK TIEK DAUGIAU MEILĖS!

O jūs visi turėtumėt keliauti į iTunes ir nusipirkti jos naują singlą „What About Us“, YouTube pasižiūrėti video klipą bei iš anksto užsisakyti naują albumą „Beautiful Trauma“, kuris išeis penktadienį, spalio 13d.

Ugh, vėl viską išgyventi kainuoja nervų, gal turit kas čyzkeiko gabalą atliekamą?

Rožinė iš vidaus ir išprotėjusi iš laimės, 

Agnė 🙂